V. TĖVAS

Tėvas idealiu pavidalu yra stiprus, savimi pasitikintis vyras, kuris, nors ir netiki, kad pasaulis sukasi apie jį, vis tiek yra galios centras šeimoje. Jis atstovauja šeimos branduolio stiprybei ir vienybei. Jis yra ramybė audroje, žmogus, kuris aktyviai atlieka maitintojo, gynėjo, mokytojo ir lyderio vaidmenį.

Tėvas yra ryžtingas veikiantis žmogus. Jis moko ne tik žodžiais, bet ir pavyzdžiu. Jis yra sąžiningas ir doras, žmogus, kuris laikosi pažadų ir prisiima atsakomybę už savo veiksmus. Jis nustato taisykles šeimos namuose, ir tai nėra tik taisyklės, kurias jis taiko kitiems, tai taisyklės, kurių jis laikosi ir pats. Tos taisyklės yra pastovūs dalykai, suteikiantys namams saugumą ir ramybę, kartu leidžiant visiems toje erdvėje klestėti.Jis palaiko ir drąsina, taip pat nebijo žaidimo ir juoko. Savo teigiama įtaka ir dėmesiu jis žadina kituose smalsumą ir kūrybiškumą.Labiausiai už viską jis yra dėmesingas ir švelnus. Jis nori pažinti savo vaikus ir parodo, kad jam rūpi. Jis aktyviai domisi tuo, kas jo vaikams patinka ir nepatinka, jų meilėmis ir baimėmis, ir daro viską, kad vaikai paliktų šeimos namus kaip savimi pasitikintys, laimingi suaugusieji.

Vaikas, augęs su stipriu, ramiu, rūpestingu tėvu, kuris su visais elgiasi pagarbiai ir teisingai, užaugs suaugusiu, kuris taip pat elgiasi su aplinkiniais su tuo pačiu teisingumu, pagarba ir rūpesčiu.Jei jūsų tėvo nebuvo jūsų gyvenime, jūsų motina galėjo būti ir motinos, ir tėvo figūra. Gali būti, kad apskritai nebuvo jokio stipraus vyriško pavyzdžio, ir tai savo ruožtu paveiks jūsų santykius tiek su vyrais, tiek su moterimis.Ar jūsų tėvas buvo teisingas ir sąžiningas jus drausmindamas, ar kiekviena klaida ar tariamas nusižengimas buvo baudžiamas? Motinos meilė yra besąlygiška, bet Tėvo meilė užsitarnaujama per pasiekimus ir laimėjimus. Ar jūs bijodavote „pažymių knygelės“ laiko, nes žinojote, kad geri pažymiai atneš pagyrimą, o blogi atneš bausmę? Archetipinis Tėvas dažnai mato meilę ir pagarbą kaip tą patį dalyką, ir jei jo vaikai neatitinka jo standartų ar lūkesčių, jo nusivylimas akivaizdus. Jei jis negali gerbti, jis negali mylėti.

Dar labiau, jei tėvo nepasitenkinimas gyvenimu už namų ribų persikelia į šeimą ir atitinkamai paveikia jo elgesį su šeima, jo vaikai gali išeiti į pasaulį su „nuoskauda ant peties“. Jie bijo savo tėvo, pyksta dėl jo dominuojančio elgesio, bet negali to išreikšti. Vietoj to jie į pasaulį išeina su nuoskauda, kuri yra ignoruojama ir slopinama, o vėliau pasireiškia jų požiūriu ir elgesiu su kitais, ypač su tais, kurie yra autoriteto pozicijoje. Jie labiau linkę laikyti nuoskaudas ir kaltinti kitus, nes tėvas juos išmokė, kad kiti yra nelaimės šaltinis.

Priešingai, tėvas, kuris savo gyvenime yra aktyvus, kuriam patinka jo darbas, kuris su sutuoktine elgiasi rūpestingai ir pagarbiai ir apskritai pozityviai kalba apie gyvenimą už namų ribų, savo ruožtu įkvėps savo vaikus būti smalsius ir domėtis pasauliu plačiąja prasme. Jei jis drąsina juos kalbėti ir būti išgirstus, jie reikš savo mintis ir jausmus užtikrintai.

Jei jūs esate namų ūkio galva, su šia pozicija ateina tam tikros pareigos. Jei jūsų pozicija susijusi su vaikais, jūsų atsakomybė yra rodyti gerą ir pozityvų pavyzdį. Veskite juos, mokykite ir įkvėpkite jiems pasitikėjimo savimi.

Tai ne tas metas, kai turėtumėte krauti savo rūpesčius tiems, kurie yra jūsų globojami ar kuriems vadovaujate, ar vaikams, kurie yra jūsų priežiūroje, kalbėdami apie suaugusiųjų problemas. Dabar yra vienas iš tų laikotarpių, kai savo naštą turite nešti vieni arba dalintis ja su žmogumi, kuris iš tiesų gali jums padėti.

Jei jūsų pasirinkimas yra deleguoti, jums geriausiai seksis aktyviai prižiūrint eigą ir užtikrinant, kad viskas vyktų sklandžiai. Tėvo korta sako, kad jūs esate mokytojas ir vedlys, o tie, kurie yra jūsų priežiūroje, turi

mažiau patirties ir supratimo. Todėl supraskite, kad jei pasirinksite deleguoti ir kažkas nepavyks, galutinė atsakomybė už rezultatą tenka jums. Galutinė atsakomybė sustoja ties jumis.

Jei yra detalių ar informacijos, kurią turite pateikti, kad įvykdytumėte įsipareigojimą ar pareigą kitiems, dabar metas viską susitvarkyti.

VIII. ORO AŠTUONETAS

Mes esame būtybės, kurias dažnai veda ego. Ego iš dalies yra mūsų tapatybė, mūsų sąmonės centras. Jį varo instinktai ir baziniai troškimai, o kultūra ir visuomenė jį riboja. Kartais ego leidžia jaustis pasitikintiems ir tikriems, o kartais verčia jaustis neužtikrintiems ir bijantiems. Jis taip pat gali pasitelkti vieną iš kelių gynybos mechanizmų, kad apsaugotų mus nuo nemalonių tiesų ar realybės, kurios mes nenorime arba dar nesame pasirengę priimti.

Daugelis mūsų bijo tiesos. Kartais bijome taip stipriai, kad ego ima veikti išvien su pirminiais instinktais ir daro viską, kad mus apsaugotų. Jei ego yra sužeistas arba jei mus išmokė bijoti, naudojami gynybos mechanizmai gali pakenkti gerai sveikatai, gerai savijautai ir mūsų santykiams su kitais. Mūsų poreikis jaustis saugiai, jaustis gerai, būti teisiais, būti geresniais, būti reikalingais ir būti mylimais gali lemti tai, kad turimi įrodymai, realybė, yra iškreipiami ir pritaikomi prie mūsų įvykių suvokimo taip, kad tai, kuo norime tikėti, ima konfliktuoti su faktu.

Pažinimas yra procesas, kai per mintį, patirtį ir pojūčius įgyjame žinių ir supratimo.ognityvinė disonancija yra konfliktas, kuris kyla, kai žmogus bando tuo pačiu metu laikytis dviejų vienas kitam prieštaraujančių įsitikinimų ar mąstymo procesų. Tas konfliktas gali sukelti psichinį, emocinį ir fizinį diskomfortą, ypač kai mūsų veiksmai ir priežastys, kodėl elgiamės tam tikru būdu, kariauja su mūsų natūraliu teisingo ir neteisingo jausmu bei moralės kodeksu, kurio mus moko aplinkiniai.

Žalingo elgesio praktikavimas, pavyzdžiui, rūkymas ar persivalgymas, gali sukelti kognityvinę disonanciją. Norą toliau daryti tai, ką visi žino ir negali paneigti esant žalinga, atmeta įsitikinimas, kad tai žmogui duoda daugiau naudos nei jam kenkia. Jų tėvai ar seneliai galėjo rūkyti dešimtmečius be akivaizdžių blogų padarinių, arba žmogus gali būti iš ilgos antsvorį turinčių žmonių giminės, kurie visi gyveno ilgai ir laimingai. Rūkymas vienam padeda kontroliuoti svorį, o valgymas kitam suteikia sotumo ir ramybės jausmą. Yra emocinis ar psichologinis „kablys“, todėl jie tęsia, nors toks pasirinkimas gali baigtis lėtiniais sveikatos sutrikimais, net mirtimi. Tai yra priklausomybė, o jų protas bando padaryti taip, kad jie jaustųsi gerai dėl to, jog neatsisako savo priklausomybės. Jie žino ir supranta galimas pasekmes, jei tęs, bet atsisako apie jas galvoti arba pasirenka jas ignoruoti, o kai tos pasekmės iškeliamos, reaguoja gynybiškai.

Tačiau kilusį konfliktą galima išsklaidyti darant vieną iš kelių dalykų: priimti realybę ir tada keisti savo gyvenimą pagal tą tiesą, arba, nuolat naudojant savęs pateisinimą ir kitus gynybos mechanizmus tam, kad pasijustume geriau, toliau daryti arba tikėti tuo, kas kenkia mums ar kitiems. Savęs pateisinimas ir racionalizavimas didina mūsų savivertę ir leidžia matyti savo mintis bei veiksmus palankioje šviesoje. Niekas nemėgsta galvoti apie save blogai, todėl ego saugo mus kurdamas priežastis ir pasiteisinimus, kurie pateisina mūsų veiksmus. Tai natūralus ir normalus elgesys. Visi mes tai darome vienu ar kitu metu.Tačiau nors galime pasiduoti natūraliai ir normaliai neigimo būsenai, vargu ar išvengsime savo veiksmų pasekmių. Galime neigti ir slopinti, galime racionalizuoti ir teisintis, bet kiekvienas veiksmas sukelia pasekmes, ir tos pasekmės gali būti ir palankios, ir ne. Jei darote kažką, apie ką sąmoningai ar nesąmoningai žinote, kad tai gali turėti žalingų pasekmių, ir pasirenkate tai ignoruoti arba tikėti, kad tai nepasireikš, tuomet Oro aštuonetas ateina perspėti jus dar kartą pagalvoti. Už viską, ką darote, yra kaina, nesvarbu, kokios būtų jūsų priežastys ar ketinimai, ir tik jūs patys esate atsakingi už pasekmes, kurios kyla iš jūsų veiksmų. Kiekviename jūsų veiksme suveiks priežasties ir pasekmės dėsnis. Tai neišvengiama, o pasekmės neišvengiamos.

Ar jūs slepiatės nuo nemalonios realybės? Atėjo laikas prisiimti atsakomybę už savo mintis, veiksmus ir pasekmes, kurias jie sukuria, ir pamatyti juos tokius, kokie jie yra iš tikrųjų. Tai metas būti kukliems ir priimti, kad galėjote perkelti savo jausmus apie save ant kito žmogaus. Ar padarėte klaidą arba pasirinkote kelią ar įsitikinimus, kurie jums netarnavo, ir vietoj to, kad priimtumėte šią skaudžią tiesą, leidote ego nuausti realybę, kuri leidžia apsimesti? Atėjo laikas susidurti su faktais.

Nesijaudinkite dėl to, kad „prarasite veidą“, pripažindami savo žmogiškumą. Priešingai įsitikinimui, kad kiti apie jus galvos prasčiau, daugelyje situacijų paprastas atsiprašymas ir pripažinimas, kad padarėte klaidą arba kad saugojote save nuo atšiaurios tiesos, pelnys žmonių pagarbą. Todėl priimkite, kad galbūt nežinote tiek, kiek manote, ir kad galbūt slepiatės už klaidingos realybės, kurią sukūrė ego, kad tik jūs geriau jaustumėtės. Tačiau nekaltinkite savęs ir neleiskite sužeistam ego versti jus galvoti apie save blogai. Visi darome klaidų. Visi mes vienu ar kitu metu bandome neigti, racionalizuoti ir teisinti savo veiksmus bei elgesį. Kiekvienas iš mūsų. Tai žmogiška savybė; mūsų ego instinktyviai stengiasi mus apsaugoti, bet kartais turime priimti, kad ego ne visada skatina mus daryti tai, kas sveika, teisinga ar garbinga.

Pasinaudokite šia galimybe perimti savo gyvenimo vairą. Priimkite savo asmeninę galią mokydamiesi iš klaidų, kad augtumėte išmintimi ir sąmoningumu. Būkite kuklūs ir priimkite tiesą, kad ego ne visada būna sąžiningas, ir kad jūs ne visada esate teisūs.

X. ORO DEŠIMTUKAS

Individuacijos procesas veda į tai, kad tampame savimi, atsitraukiame nuo išorinių jėgų, kurios, kaip manome, mus apibrėžia, ir tampame nepriklausoma būtybe, kuri atpažįsta ir priima savo unikalumą bei individualumą.

Tai yra apie kaukės, kurią rodome visuomenei tam, kad būtume mėgstami, gerbiami ir priimami, nuėmimą, apie veidą, kurį užsidedame tam, kad pritaptume ir jaustumės priklausantys.

Mūsų viešasis veidas ir privatus gyvenimas nebėra labai skirtingi. Mes rodome savo veidą pasauliui, ir jei jis nepatinka, tebūnie. Jei dėl to tampame juoda avele baltų avių bandoje, tebūnie. Mes verčiau būsime sąžiningi ir priimti kelių, nei būsime tokie, kokių tikisi šeima ar visuomenė. Individuacija yra būti tuo, kuo mes turime būti, o ne būti tuo žmogumi, kuriuo visuomenė sako, kad turėtume būti. Tai yra išsilaisvinti nuo rūpesčio, ką žmonės apie mus galvoja, nes mes mylime tai, kas esame, ir ką darome su savo gyvenimu. Mes esame laisvi, išsilaisvinę, nes mūsų nebepririša kitų nuomonės apie mus ar mūsų veiksmus, visuomenės ribojimai ar mūsų praeities kliūtys.

Jūs esate žmogus. Būti vientisu ir pilnu žmogumi reiškia būti paradoksaliu.Jūs esate pasirengę atsitraukti nuo to, kas buvote, kad galėtumėte tapti tuo, kuo pasirenkate būti.Šiame procese jūsų suvokimas pasikeičia visam laikui.Jūs nebenorite priimti senų paradigmų, kurios riboja ir varžo, kurios skelbia įsitikinimą, kad jūs neturėtumėte arba negalite. Jūs judate į Didžiąją Paslaptį su pasitikėjimu, žinodami, kad net kai gyvenimas siūlo konfliktą ir chaosą, kai liekame centre, turime ramybę.

Kai Oro dešimtukas pasirodo jūsų kortų išdėstyme, jis reiškia gyvenimo laiką po to, kai pasirinkome išsilaisvinti nuo kaukės ir viešumoje bei privačiai rodyti tik vieną veidą. Mes nebeslepiame minčių, įsitikinimų ar jausmų tam, kad būtume priimti, mėgstami ar gerbiami. Mes nusigręžėme nuo lūkesčių, nuo konvencijų, nuo vidutiniškumo, nuo normalumo, kad priimtume, kas esame, ir stovėtume tiesiai bei didžiuotumėmės.

Atėjo laikas atsiskirti nuo bandos ir eiti savo keliu. Perženkite durų slenkstį ir pradėkite gyvenimą, kuriame naujos paradigmos pakeičia senąsias, o jūs esate laisvi būti geriausia savo versija, o ne ta, kuria, pasak visuomenės, privalote būti.